Krėslas/baseinas

Krėslas/baseinas

 

Žymusis konceptualistas Dennisas Oppenheimas (g. 1938), nuo 7-ojo dešimtmečio laikomas žemės meno, kūno meno, videomeno novatoriumi, yra viena iškiliausių šiuolaikinio meno asmenybių.

Savo kūrybinio kelio pradžioje prisijungęs prie žemės meno sąjūdžio kartu su Walteriu De Maria, Robertu Smithsonu įkvėpimo savo darbams atrado laukuose, plačiose erdvėse toli nuo miesto šurmulio. 1968 metais Oppenheimo išraižytos Metinės rievės lede ant Džonso upės kranto reprodukuojamos beveik visuose meno istorijos leidiniuose.

Pirmoji šio menininko skulptūra Europos parke, Krėslas/baseinas, pastatyta 1996 metais. Milžiniško krėslo sukūrimui panaudota apie 300 metrų vamzdžio, 100 kv.metrų cinkuoto tinklo, į jį pripilta daugiau nei 2 tonos vandens. Krėslas/baseinas – vienas iš labiausiai muziejaus lankytojų pamėgtų kūrinių.

Šaltinis: europosparkas.lt

Skulptūra “Parke”

Skulptūra “Parke”

 

Evaldas Pauza. Parke, 2007

 

 

Papės sodybos

Papės sodybos

 

Papė įsikūrusi tarp jūros ir ežero. Ties šiuo pajūrio kaimeliu įkurtas Papės ežero gamtos draustinis (Papes dabas parks), kuris apima jūrą ir kopas, ežerą ir pelkes, pajūrio pievas ir ošiančius pušynus. Bene labiausiai parką garsina čia gyvenantys pusiau laukiniai arkliai. Be to, Papės ežero gamtos draustinyje priskaičiuojama per 270 paukščių rūšių, tad ši vieta yra mėgstama ornitologų mėgėjų. Papė tiks tiems poilsiautojams, kurie nori pailsėti nuo miestų ir kurortų, tokių kaip Palanga, šurmulio; kurie nebijo zyziančių uodų, prieš saulėlydį sukylančių iš greta esančių pelkių; kurie net ir per atostogas nesibodi pasigaminti maisto, nes prabangių restoranų čia tiesiog nėra.

Šaltinis: alfa.lt

Aukštaitijos nacionalinio parko ežerynas

Aukštaitijos nacionalinio parko ežerynas

 

Aukštaitijos nacionalinis parkas – seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Parko plotas 40574 ha, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 69 proc. teritorijos, tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje. Didžioji Ažvinčių-Minčios girios dalis, bei maža Labanoro girios dalis yra nacionalinio parko ribose.

Šaltinis: wikipedia.org

Užupio tiltai

Užupio tiltai

 

Užupis yra Vilniaus miesto rytinė dalis dešiniajame Vilnios krante. Ji ribojasi su Antakalniu, Senamiesčiu ir Paupiu. Pro Užupį teka Vilnia. Pagrindinės gatvės yra Užupio, Filaretų, Polocko, Krivių, Žvirgždyno, Malūnų.

Šaltinis: vilnijosvartai.lt

Varnikų botaninis-zoologinis draustinis

Varnikų botaninis-zoologinis draustinis

 

Pažintinis 3.45 km ilgio takas (kurio 1,3 km sudaro lentinis takas, vedantis per pelkę, o likusiuosius – gruntinis) leidžia pamatyti gražiausias bei sunkiai prieinamas draustinio vietas, suteikia lankytojams žinių apie gamtą, vietos kraštovaizdžio ypatumus.

Šaltinis: mytrips.lt

Cėsys

Cėsys

 

Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu, lyv. Venden) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.

Šaltinis: wikipedia.org

Sodyba “Prie Klykio”

Sodyba “Prie Klykio”

 

Kaimo turizmo sodyba Utenos rajone prie Klykio ežero.

Plačiau: prieklykio.lt

Diena be rūpesčių

Diena be rūpesčių

 

Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio organizuota šventė šeimai prie baltojo tilto.

Plačiau: liberalai.lt

Pakruojo dvaras

Pakruojo dvaras

 

Apie 1780 metus Vilhelmas fon Ropas (vok. Wilhelm von der Ropp, 1748–1824) vedė grafaitę Miunsteraitę ir kraičio gavo Pakruojo dvarą. Vilhelmas ir jo sūnus Teodoras fon Ropas (vok. Theodor von der Ropp, 1783–1852) suprojektavo ir pastatė dvaro statinius, kurie išliko iki šių dienų. Pirmieji pastatai statyti 1820 m., kiti – iki 1840 m.

Šaltinis: wikipedia.org