Aukštaitijos nacionalinio parko ežerynas

Aukštaitijos nacionalinio parko ežerynas

 

Aukštaitijos nacionalinis parkas – seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Parko plotas 40574 ha, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 69 proc. teritorijos, tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje. Didžioji Ažvinčių-Minčios girios dalis, bei maža Labanoro girios dalis yra nacionalinio parko ribose.

Šaltinis: wikipedia.org

Užupio tiltai

Užupio tiltai

 

Užupis yra Vilniaus miesto rytinė dalis dešiniajame Vilnios krante. Ji ribojasi su Antakalniu, Senamiesčiu ir Paupiu. Pro Užupį teka Vilnia. Pagrindinės gatvės yra Užupio, Filaretų, Polocko, Krivių, Žvirgždyno, Malūnų.

Šaltinis: vilnijosvartai.lt

Pakruojo dvaras

Pakruojo dvaras

 

Apie 1780 metus Vilhelmas fon Ropas (vok. Wilhelm von der Ropp, 1748–1824) vedė grafaitę Miunsteraitę ir kraičio gavo Pakruojo dvarą. Vilhelmas ir jo sūnus Teodoras fon Ropas (vok. Theodor von der Ropp, 1783–1852) suprojektavo ir pastatė dvaro statinius, kurie išliko iki šių dienų. Pirmieji pastatai statyti 1820 m., kiti – iki 1840 m.

Šaltinis: wikipedia.org

Zervynos

Zervynos

 

Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Vakariniu pakraščiu eina Vilniaus-Gardino geležinkelis. Zervynas iš visų pusių supa Dainavos girios miškai. Link Mančiagirės prie Ūlos atsiveria Ūlos skardžiai (gamtos paminklas).

Šaltinis: wikipedia.org

Ūla

Ūla

 

Ūla – upė, tekanti per rytinį Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) pakraštį, Merkio intakas. Ilgis 84 km (nac. parku teka 25 km). Upė teka šiaurės vakarų kryptimi.

Ištakos yra Pelesos apylinkėse. Aukštupyje teka pro Gudų girioje esančius kaimus – Dubičius, Rudnią, Zervynas, Žiūrus, o už jų įteka į Merkį. Gausu skardžių, kilpų, atodangų. Upėn suvirsta nemažai medžių. Netoli Rudnios prateka Ūlos ežerą (hidrologai nesutaria, prateka upė pro ežerą ar aplenkia jį). Už Zervynų upė veržiasi per supustytą kopų ruožą. Plaukiant link Žiūrų, kairiajame krante atsiveria Ūlos akis. Kiek žemiau Paūlių kaimo Ūla įteka į Merkį.

Šaltinis: wikipedia.org

Oslo gatvės transporto mazgas. Vilnius

Oslo gatvės transporto mazgas. Vilnius

 

Ši atkarpa apima visus aplinkkelio I etapo objektus: rekonstruotą Oslo gatvės dalį, naują trijų lygių sankryžą per Oslo gatvę, Gudelių tunelį, keturias transporto jungtis trijų lygių sankryžai aptarnauti, naują vakarinę gatvę, sujungusią Oslo ir L. Asanavičiūtės gatves, rekonstruotą Erfurto ir Lazdynėlių gatvių sankirtą ir kitus smulkesnius objektus.

Šaltinis: alfa.lt

Karaliaus Mindaugo tiltas. Vilnius

Karaliaus Mindaugo tiltas. Vilnius

 

Karaliaus Mindaugo tiltas – nutiestas Vilniuje, per Neries upę, jungia Žirmūnų seniūniją su Vilniaus senamiesčiu. Tiltas pastatytas 2003 m., karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus proga. Tilto ilgis – 101 m, plotis – 19,7 m. Trys eismo juostos.

Šaltinis: wikipedia.org

Merkinės piliakalnis

Merkinės piliakalnis

 

Merkinės piliakalnis – piliakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Merkinėje, sausumos kyšulyje, 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu, abiejų upių dešiniuosiuose krantuose, Stangės upelio kairiajame krante. Dzūkijos nacionalinis parkas. Pasiekiamas plentu Merkinė-Lazdijai prieš pat tiltą per Nemuną pasukus į kairę, už 130 m.

Šaltinis: wikipedia.org

Kuldyga. Prie Ventos. Latvija

Kuldyga. Prie Ventos. Latvija

 

Kuldyga (seniau – Kuldinga; latv. Kuldīga, vok. Goldingen) – miestas Latvijos vakaruose, Kurše, abipus Ventos. Kuldygos savivaldybės administracinis centras. 12 981 gyventojų.

Yra kraštotyros ir dailės muziejus, įkurtas 1935 m. Ventos kairiajame krante išsidėstęs netaisyklingo plano senamiestis, susiformavęs XIV-XV a. Architektūros paminklai: Livonijos ordino pilis, kuri buvo pastatyta 1244 m., sugriauta XVIII-XIX a. Yra barokinės Šventosios Kotrynos (pradėtas statyti 1567 m., perstatyta XVII-XIX a.), Šventosios Trejybės (1640 m., perstatyta XVIII a., medinis interjeras) bažnyčios, vandens malūnas (XV a., perstatytas XIX a.), XVI-XIX a. gyvenami namai.

Šaltinis: wikipedia.org

Zervynos

Zervynos

 

Zervynos – etnografinis gatvinis kaimas Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Vakariniu pakraščiu eina Vilniaus-Gardino geležinkelis. Zervynas iš visų pusių supa Dainavos girios miškai. Link Mančiagirės prie Ūlos atsiveria Ūlos skardžiai (gamtos paminklas).

Šaltinis: wikipedia.org